Turiu klausimą - pagal ką jūs nusprendžiant, kuriuos ingredientus pavadinime sakyti, o kuriuos ne? Aš labiausiai mėgstu sugalvoti pavadinimą, kuris iš viso neatskleistų ingredientų (pvz. Sekmadienio depresijos sriuba, Pirmadienio nuobodulio kepsnys ir t. t.), bet kartais tai atrodo n00biškai ir aš pasijaučiu kaip šėką pjovus. Šioje mano gamintoje sriuboje rasime morkų, svogūnų, kokosų pieno, pupelių ir apelsinų sulčių. Kadangi tipo aš mokslininkė, tai priėjau tokių išvadų:

1. Pavadinime išvardijami ingredientai, kurie sudaro patiekalo pagrindą. Taip aš ir padariau. Nors sriuboje daug svogūnų, bet svogūnai ir taip jau būna kiekvienam patiekale (kitaip sakant hitas viso pasaulio virtuvėse jau 10000 metų), tai jų nereikia vardyti. O kad skaitytojas nepasibodėtų rašytojo kūryba, negalima ir išvardyti daugiau nei trijų ingredientų, bo užpis skaityt. Trys būtų tas optimalus skaičius (priklausomai dar nuo to, koks tas ingredientas, jeigu tai “obuolys” - OK, jei “musių užpakalinių raumenų išpjovos rėmuo” - tai neverta, nes labai prasitęs pavadinimas.

2. Pavadinime išvardijami ingredientai tie, kurie suteikia patiekalui egzotiškumą. Tai padės atkreipti potencialaus internete žioplinėjančio kvaišelio dėmesį. Tarkim, jūs gaminate vištieną su daug visokių daržovių, bet pagardinate pipirais iš Somalio, tai pavadinime taip ir rašot - “Vištiena su pipirais iš Somalio”, o ne “Vištiena su įvairiomis šakninėmis daržovėmis bei pora ankštinių kultūrų, o ir dargi pipirais iš Somalio”.

4. Pavadinimą sudaro du žodžiai, arba vienas, dar blogiau (išskyrus atvejį, aprašytą 4 punkte žemiau). Laikas nupūsti dulkes nuo tokių atgyvenų. Tik man labai sunkiai sekasi sugalvoti, koks čia galėtų būti vieno žodžio pavadinimas. Į galvą šauna tik “Balandėliai” ir “Cepelinai”, kurių receptai ne internete, o šeimos analuose turėtų būti užrašyti. Aišku, kartais būna klasikiniai receptai su vieno žodžio pavadinimu, bet tuos receptus išvis neįdomu skaityt. 

3. Pavadinimui sugalvoti pasinaudojate savo kūrybos versme. Čia kaip ir geriausias variantas. Skaitant Skonių blogą, matosi, kad nelabai kam sekasi su šiuo variantu.

Čia tokia būtų atmestina šios temos interpretacija. Giliau lįsti tingiu, nes karšta ir šiaip noriu greičiau pabaigt šitą receptą, kad galėčiau pasikasyt kojas.

Read More

Iš tikrųjų nei aš žinau, kodėl pasakiau, kad su kišenėm, nei ką. Gal todėl, kad man šitas keksas (kurį mano močiutė pavadino boba, todėl dar kaip ir reiktų atskiros diskusijos, kad gal tai ir boba) primena sijoną su kišenėm, kuris mano vaikinui atrodė per ilgas ir jis sakė “Tu atrodai kaip boba (na, štai ir atsirado kažkoks jau ciklinis ryšis tarp kekso, bobos, merginos, vaikino ir sijono), todėl aš su tavim niekur neisiu”. Dabar pagalvojus, tai buvo nekaltos plaukuotkojės nuobodaus gyvenimo spalvos sijonas, todėl gal ir gerai, kad aš jo neužsidėjus. Nors mano vidinė kovotoja už moterų teises rėkė “Kovok už save, lūzere”. Bet aš meluoju, nes nelabai jis rėkė, o labiau šnibždėjo, nors gal tai ir buvo musės sparnų ūžesys man prie ausies - buvo vasaros metas ir vabzdžių būna daug net ir kambariuose. Vasaros metas vėl artėja, vadinasi, artėja laikas vėl apgalvoti, ką man reiškia sijono ilgis, sijonas ir plikos kojos. Atsiprašau, kad nešneku apie keksą, bet rūbai svarbiau.

Read More

Šitas obuolių pyragas kuklus dėl to, kad aš jį gaminau jau senokai ir viską prisimenu kaip per miglą. Atsimenu, kad pas mane atėjo draugė vėliau ir mes žiūrėjom filmą “Geležinis žmogus”, o po to aš sulaužiau savo kompo pakrovėją. Dar atsimenu, kad draugė sakė, kad pyragas labai skanus ir kad jinai niekada nenori turėti vaikų.

Read More

Lęšiai anksčiau man sukeldavo didingus jausmus, bet dabar aš pasimečiau, nes pasaulyje plinta paleolito trendai, kurie teigia, jog grūdai čiulpia, o baltymai, mėsa ir daržovės valdo. Čia man kaip antausis iš maisto pasaulio, nes aš iki šiol galvojau, kad valgyti visokius ten grūdus yra puiku, o pasirodo, jie yra jūrų kiaulyčių ir lopinių maistas, nes šiuo metu tikrieji išmanėliai drasko steikus kaip Soliutrė gyventojai. Kadangi aš mėsos geros gauti negaliu (nes neturiu kontaktų :D), nusprendžiau likti prie grūdų ir apsimesti nepriklausoma, neįtakojama visokių ten dietų madų. Šiaip grūdai ir kitas paukščių pašaras pigus, jo daug, jis įdomus, lengva jį pagaminti (išskyrus risotto, bet man šis ir nepatinka) ir šiaip jis apsprendžia visą mano cool idėją. Nuliūdinsiu jus, bet niekada nebus tokio recepto “Cool steikas”, nes už steiką galima nusipirkti gerą staniką arba nueit į solerkę septynis kartus. Aš nesu prieš steiką, jeigu ką. Bet geriau turbūt jį valgyti kur nors mieste.

Read More

Aš rašau dar ir kitą blogą (dabar jau labai retai, bet planuoju į jį sugrįžti). Ten radau šį gerą patarimą apie maistą, todėl pagalvojau, kad kažkam gali praversti. Plius, čia kaip ir nauja rubrika.

KĄ DARYTI, JEI JŪS GAMINATE CEZARIO SALOTŲ PADAŽĄ IR NETURITE ČESNAKO, O TIK ČESNAKINĮ TEPAMĄ SŪRELĮ?

Visų pirma, tai aišku jūs žinote, kad ir be česnako jūsų padažui reikės ir citrinos. O kai noris pavalgyti tai nepradėsi pirmu bėgimu bėgti į parduotuvę. Taigi atsipalaiduokite, nes čia jus išgelbės česnakinis tepamas sūrelis. Tiesiog citriną perpjaukite pusiau ir vieną jos pusę padėkite šalia šaldytuve esančio česnakinio sūrelio. Dabar jums telieka palaukti porą dienų kol citrina šaldytuve prisigers nepakartojamo česnakinio sūrelio kvapo (aišku sūrelio indelis turi būti atidarytas). Kol lauksite, galite užkandžiauti nereikalingąja citrinos pusele, kadangi ji rūgšti labai jūs turėsite kankintis ją valgydamas ir tai apsaugos jus nuo bereikalingo apsivalgymo. Bonusas: jus tikrai ilgai džiugins šaldytuve sklandantis česnako aromatas + tai nemokama apsauga nuo vampyrų

Ruduo kažkaip man asocijuojasi su kokybe. Kitaip sakant, ruduo - kokybės metas visais atžvilgiais. Reikia gerai mokytis, gerai rūbais rengtis (nes batai, jei iš šūdo padaryti, tai greitai peršlampa, o megztinis, jei iš akrilano, tai net šiknos su tokiu nenusišluostysi), gerai dirbti, kad uždirbtum pinigų Kalėdų dovanoms, reikia gerai mokėti susišukuoti, kad neišdraskytų plaukų vėjas ir jie gerai atrodytų užklupus netikėtam “šlykštaus veidmainio rudenėlio” (čia taip įvardijo pažįstamas iš feisbuko) lietučiui. Dar reikia gerai mokėti prižiūrėti save, kad nepradėtų trūkinėt lūpos (kai pamiršti pasitept vazelinu), šerpetot rankos (kai pamiršti jas pasitept su kremu) ir šiaip spuogų neatsirastų (nuo rudeninės depresijos).

Oi, pamiršau, kad turiu apie pyragą čia papasakoti.

Read More

Jeigu nežinot, ką norit valgyt, tai valgykit burgerius. Jie pasidaro daug lengviau negu bilenkurie kiti tipo lengvais įvardijami patiekalai, reikia tik parinkti išmoningus ir skanius priedus. Man visada burgeriai namie gaunasi skanesni negu kur nors mieste. Kaip jau minėjau, po 20 metų atidarysiu savo burgerių kioskelį. Laukit!

Read More

Skamba beveik kaip kad su nuodais. Iš dalies daug saldumo per dieną suvartoti yra toks mini organizmo apnuodijimas, nes po to norisi prigulti, po prigulimo norisi kažko sūraus, tada vėl grįžti prie tos nuodėmės, kuria apsinuodijai, o mintyse kartoji “Viskas, nuo rytojaus jau tikrai laikysiuos dietos”.

Tai va, aš tikrai prisiekiu, kad jau nuo rytojaus laikysiuos dietos. Nusprendžiau šiek tiek atvirkščiai pažvelgti į priimtus grožio kanonus: būsiu žiemą graži, o vasarą baisi. Bet čia lengva, nes žiemai tiek gražių rūbų būna - paltai, megztiniai, švarkai juodi, odiniai sijonai ir pan. Vasariniai ploščiai visi glamžosi ir nervina, maikutės būna šūdinos kokybės ir nusibumbuluoja, o ant šviesių basučių prasispaudžia pirštų antspaudai, kuriuos tipo galima išvalyti su pienu, bet ką čia gali žinot, gal tai iš tikrųjų bus vienintelių vasarinių batų sugadinimas. Ai, dar juk vasarą reikia visada būti su pedikiūru.

Bet šis pyragas nesusijęs su dieta. Jis susijęs su pasaulio skanumais ir malonumais. Aš net suvalgyčiau tokį pyragą ant karto, nes jis skatina priklausomybę. Gerai, kai namie būna daugiau negu vienas smaližius, tada mini antsvoris pasiskirsto tolygiai ant visų šeimos narių. Šiaip manau, kad realu kokius du kilus priaugt jeigu suvalgius šį pyragą.

Read More

Atsiprašau, kad pavadinimas toks ilgas, bet tiesiog aš negaliu prisiimti sau atsakomybės už tai, kad kokiai nors vištai ar žąsinui po to nepatiks galutinis rezultatas.

Bet prisiekiu, gavosi ne tai kad normaliai, bet net ir išvis labai skaniai. Pirmą kartą man pavyko suderinti sezamų aliejų, soją ir kitas kitaicų nesąmones viename patiekale, kuris šiaip turi grynai ryškių aliuzijų į kaimiečių ir ubagų virtuvę (kuri yra mano pagrindinis analizių objektas, ką jau galėjote pastebėti, nes nuo Alexander Wang tašės iki užkandžiavimo kruopomis - tik vienas žingsnis*) - tai būtų morkos ir kopūstai.

Read More

Norėčiau pakalbėti apie maisto svarbą gyvenime. Norėčiau todėl, kad vakar valgiau sveikai (pusryčiams - pasukų varškė, užkandžiams - persikai ir lazdelės su sezamais, vandens bonka, pietums - šie ryžiai ir porcija ledų šiaip atsigaivinimui), o šiandien valgau šūdą (kiaušinienė su šlykščia sudžiūvusia duona, pietums - pica iš čileko, vakarienei - dar viena pica iš čileko, nes dvi už vienos kainą, ir dar geriu koke kolą visą dieną, nes daugiau nieko namie nėra gerti, vanduo iš krano mane nervuoja, o negaliu iš namų išeiti, nes turiu tik 2 lt ir mano galva atrodo tikrąja to žodžio prasme kaip svogūnas). Šūdo valgymas man iš karto atsiliepia. Iš pradžių užgriaužia sąžinė, po to pasireiškia nuotaikų kaita, po to neina prašikt, o dar po to šiknos skylė pati tiesiog atsiveria ir devintoji banga atšniokščia. Jūs sakote: kaip tu gali prie maisto kalbėti apie fekalijas? Aš jums atsakau tris šmaikščius faktus apie šūdus:

1. Kaimiečiai galvoja, kad fekalija - tai egzotiškas užsienietiškas žmogaus vardas

2. Kartais būna, kad šunys valgo šūdus, kuriuos randa gatvėj

3. Nuo maisto iki šūdo - tik viena virškinimo sistema!

Read More