Kaip iš pavadinimo turbūt nusprendėte, mano anglų kalba tiesiog pavydėtina. Tai tikrai to nepaneigsiu - mano anglų kalbos žinios ir tarimas tikrai pavydėtini.

Studentai jau grįžo į Vilnių, aš irgi grįžau į Vilnių, nors ir mieliau grįžčiau į Ameriką (nors joje ir nebuvau). Prasidėjo amžinos dilemos: tūsinti ar mokytis, eiti į paskaitas ar išgerti su draugais, pirkti džinsus ir mėnesį valgyt miltus ar pirkti maisto ir vaikščiot su tais pačiais iš praeitų metų etc. Prisipažinsiu, mane taip pat dažnai apninka šios dilemos. Nors ne, meluoju. Aš taip darau: išleidžiu visus pinigus, o po to nežinau, kaip išgyvenu.

Šių mokslo metų pradžioje studentus norėčiau pradžiuginti cool pievagrybių sriuba, kitokiu jos variantu negu mano aprašytasis anksčiau kažkada.

Recepto cool pradas yra tame, kad jai pirkti realiai beveik nieko nereikia. Ypač norėčiau parispektinti tuos studentus, kurie iš savo kaimų į Vilnių parsivežė grybų*, nes tada net ir jų nereikės pirkti. Aš tiesiog negaliu nustoti galvoti apie šios sriubos elementarumą ir jis man glosto širdį. Dar galvojau, kad ją pertrinsiu, bet spėkit, kas buvo? Aišku, aš tingėjau. Todėl nusprendžiau valgyti nepertrintą ir man buvo žiauriai skanu (skanumo dar pridėjo piktų delfi komentarų skaitymas bevalgant).

Studentai, dėkokit man, kad aš gelbėju jūsų kišenę ir jūs galit nusipirkti džinsus! Aš kaip tik šiandien iš ryto jau nusipirkau vieną porą. Kažkaip esu iš tų žmonių, kurie dažniausiai nešioja vieną porą džinsų, kol suplyšta jų šikna arba keliai. Bet, jei atvirai, tai džinsų pritaikymas mano figūrai yra skaudi tema, kurią gal kadanors išplėtosiu savo stiliaus bloge, kurį gal kažkada pradėsiu rašyti.

Beje, receptas toks pusiau vintage, nes aš jį pavogiau iš knygos Virtuvės džiaugsmai. Vilnius: Gamta, 1996. Ši knyga tikrai padėjo mūsų namams atrasti daug receptų, galima sakyti, mes ją netgi per daug iminėjom nuo lentynos, kad net nuplyšo jos viršelis. 

Visam barakui pamaitinti reikės:

300 g šampinjonų (atsibodo jau sakyti pievagrybiai. Šampinjonus reikia supjaustyti bet kaip);

1 svogūnas (supjaustytas bet kaip);

4 v. š. sviesto (o ne riebalų mišinio ir panašaus brudo);

4 v. š. miltų (aš tai visąlaik galvoju, kad pas mane miltuose užsiveis kirminai arba drugeliai);

750 ml sultinio (iš tikrųjų aš esu sultinio srities kvailė, nes darau sultinį iš kubelių. Spėju, šioje vietoje manimi pasišlykštėjo daug skaitytojų, kurios perka viktorias secret rūbus per tarpininkes);

grietinėlės (nepamenu, kiek pyliau, man rodos ten buvo 200 ml);

druskos, pipirų, džiovintų žolelių (aš naudojau picos žoleles).

Reikia imti keptuvę ir joje pakepinti svogūną su grybais dviejuose šaukštuose sviesto.

Šioje nuotraukoje aš bandžiau užfiksuoti dūmus.

Tada reikia imti PUODĄ, į jį įmesti du šaukštus sviesto (ta prasme, įmesti tik sviestą atskirai nuo šaukšto) ir ten pakepinti miltus. Čia man buvo kaip ir sunkiausia dalis, nes nesupratau, ką aš čia darau. Dar kepinant prisvilo vienas šonas ir iš miltų gavosi kažkokie gumulai. Todėl aš susinervinau/išsigandau ir supyliau sultinį į šį puodą (čia ir realybėje pakepinus miltus reikia į puodą supilti sultinį). Tada supratau, aha, sultinys nuplaus visokį prisvilusį šūdą. Stoviu sau, virinu, virinu, pradėjo sriuba tirštėti, o tai geras ženklas, nes taip ir turi būti. Aš dar bemaišydama tuos miltų gumulus stengiausi puode ištraiškyti, kad niekam į burną nepatektų koks vienas kitas per klaidą. Galiausiai reikia į puodą sudėti grybus su svogūnais ir supilti grietinėlę. Viskas.

Aišku, dar galima į sriubą įdėti druskos, pipirų, picos prieskonių. Galite įdėti ir dar kokių plastmasinių daiktų ir pažiūrėti, ar jie lydysis. Nežinau, kodėl taip pasiūliau.

Visiems linkiu gerų mokslo metų, bet labiausiai sau, nes aš svarbiau nei kiti.

* Pati susimąsčiau apie šį savo pasakymą. Kaip studentas gali iš kaimo į Vilnių parsivežti grybų? Juk jei jis grįžo rugsėjo 1 d. (nes tipo paskaitos prasideda nuo 2 d.), o aš šį receptą įdėjau tik rugsėjo 7 d., tai visi parsivežti švieži grybai jau seniai turėtų būti sudžiūvę! Kita vertus, aš šampinjonus laikiau nuo šeštadienio, rugsėjo 3 d., iki vakar, rugsėjo 6 d. ir iš jų išėjo puiki sriuba, nors jie buvo šiek tiek padžiūvę. Bet trys dienos tai ne penkios! O savaitė tai ne mėnuo! Kviečiu visus prisijungti prie diskusijos, nes pati turiu eiti į darbą (bet ne į paskaitas, hehe).