Lęšiai anksčiau man sukeldavo didingus jausmus, bet dabar aš pasimečiau, nes pasaulyje plinta paleolito trendai, kurie teigia, jog grūdai čiulpia, o baltymai, mėsa ir daržovės valdo. Čia man kaip antausis iš maisto pasaulio, nes aš iki šiol galvojau, kad valgyti visokius ten grūdus yra puiku, o pasirodo, jie yra jūrų kiaulyčių ir lopinių maistas, nes šiuo metu tikrieji išmanėliai drasko steikus kaip Soliutrė gyventojai. Kadangi aš mėsos geros gauti negaliu (nes neturiu kontaktų :D), nusprendžiau likti prie grūdų ir apsimesti nepriklausoma, neįtakojama visokių ten dietų madų. Šiaip grūdai ir kitas paukščių pašaras pigus, jo daug, jis įdomus, lengva jį pagaminti (išskyrus risotto, bet man šis ir nepatinka) ir šiaip jis apsprendžia visą mano cool idėją. Nuliūdinsiu jus, bet niekada nebus tokio recepto “Cool steikas”, nes už steiką galima nusipirkti gerą staniką arba nueit į solerkę septynis kartus. Aš nesu prieš steiką, jeigu ką. Bet geriau turbūt jį valgyti kur nors mieste.

Read More

Norėčiau pakalbėti apie maisto svarbą gyvenime. Norėčiau todėl, kad vakar valgiau sveikai (pusryčiams - pasukų varškė, užkandžiams - persikai ir lazdelės su sezamais, vandens bonka, pietums - šie ryžiai ir porcija ledų šiaip atsigaivinimui), o šiandien valgau šūdą (kiaušinienė su šlykščia sudžiūvusia duona, pietums - pica iš čileko, vakarienei - dar viena pica iš čileko, nes dvi už vienos kainą, ir dar geriu koke kolą visą dieną, nes daugiau nieko namie nėra gerti, vanduo iš krano mane nervuoja, o negaliu iš namų išeiti, nes turiu tik 2 lt ir mano galva atrodo tikrąja to žodžio prasme kaip svogūnas). Šūdo valgymas man iš karto atsiliepia. Iš pradžių užgriaužia sąžinė, po to pasireiškia nuotaikų kaita, po to neina prašikt, o dar po to šiknos skylė pati tiesiog atsiveria ir devintoji banga atšniokščia. Jūs sakote: kaip tu gali prie maisto kalbėti apie fekalijas? Aš jums atsakau tris šmaikščius faktus apie šūdus:

1. Kaimiečiai galvoja, kad fekalija - tai egzotiškas užsienietiškas žmogaus vardas

2. Kartais būna, kad šunys valgo šūdus, kuriuos randa gatvėj

3. Nuo maisto iki šūdo - tik viena virškinimo sistema!

Read More

Kodėl taip akcentuoju žodį realiai? Todėl, kad šis keksas garantuotai yra drėgnas, ta prasme, čia net prisiekt nereikia. Čia ne iš tų receptų, kur panaudojami visi įmanomi kepiniui žodžiai (drėgnas, purus, skanus, saldus, lengvai trupantis ir pan. kepinys) o iškepa koks nors mėšlo pyragas. Primena man matytą laidą per kažkokį regioninį kanalą (vaikystėje manęs maistream nedomino): ten tokia regioninės pardės pardavėjos stiliaus bobelė darė masažą turbūt savo kaimynkai arba švogerei, ir sako: “Šitas masažas labai atgaivina jūsų odą, skaistina, jinai tampa blizgi, matinė”). Nuo tada ši frazė man įstrigo visam laikui. Išvada tame, kad šitas keksas ne joks ne matinis, o blizgus, drėgnas, tiesiog persisunkęs sunka (skamba kaip sviestas sviestuotas, tik kad šitam recepte jo nėra), biški sudribęs kaip ir kiekviena seksuali moteriškų formų moteris (ir vėl sviestas sviestuojasi, bet ką aš galiu padaryt. Bet nemanot, kad sviestas sviestuotas yra oksimoronas. Nes juk net debilas ar supermama, paklausta, kokia yra sviesto savybė, atsakytų, kad sviestuotas jis. Bet su oksimorono suvokimu man sunkiai sekasi, todėl, jei čia skaito koks lingvistas, gal galėtų pakomentuoti. Labiau suvokiu tokias sąvokas kaip “nagų lakas”, “soliariumas”). O dėl to, kad kiekviena seksuali moteris turi būti biški sudribus, tai čia reiškia nesusikūprinus, o su lengva lašinio danga ant viso kūno. Čia jūs susimąstot, ar aš tokia. Aišku, aš tokia, graži, protinga ir drėgna. Bet kokius 2 kilus norėčiau numesti.

Read More

Panaudojau žodį “vargšams” pavadinime, nes tikiuosi, kad jis sugeneruos man daugiau lankytojų srauto.

Šis patiekalas virtuvėje prilimpa dėl tokių priežasčių:

1) nes jis cool, t. y. pigus

2) nes jis universalus, t. y. aš jį valgiau su makaronais, bet jis derėtų ir prie kokios nors gurmaniškos duonos, vištienos kepsnio be nieko, skrudintų bulvių ir pan. Jis šiek tiek primena maklę, kurią aš gaminau anksčiau, bet yra subtilesnis ir labiau užneša į Europos pietų virtuvę, gal Italijos sakyčiau

3) nes jį lengva padaryti ir iš tokio kiekio, kurį pateiksiu, keturi žmonės gali pasprogti nuo persivalgymo. Taip pat ragù gali stovėti šaldytuve porą dienų ir nieko jam neatsitiks. Vienintelis dalykas, kuris gali įvykti - jums atsibos jį valgyti

4) nes lęšius būtina yra inkorporuoti į savo dietą. Žiemą, kai visos daržovės pardėse būna nudažytos ir be skonio, lęšiai man jas atstoja. Taip pat jie yra labai sveiki, nors nežinau kuo, nes nesigilinu į visokius angliavandenius. Visada pravartu jų turėti spintelėje, kaip ir pravartu visada turėti juodą suknelę (pravarčiausia aišku turėti milijoną rūbų apskritai).

Read More

Visų pirma, tai aš iš tikrųjų nevegetarė. Man taip noris pasakyt, kad visi ten žaliavalgiai debilai, bet gal geriau būsiu neutralioje pozicijoje.

Aš tiesiog nevalgau mėsos dažniausiai, nes dažniausiai man jinai neskani ir aš pati nemoku jos skaniai padaryti. Bet tuo pačiu iš mėsos srities aš valgau šiuos produktus: šašlus, picą su šonine, medžioklines dešras, šiaip dešrą kartais, mėgčiau ir steiką, minimum už 70 lt. Valgiau faršą kažkada, bet dabar nebepatinka man jisai. Tik kotletai namie patinka. Bet užtat aš valgau vištieną ir labai retai žuvį. O jei galėčiau, tai išvis valgyčiau tik ledus ir saldumynus.

Jau seniai norėjau išbandyti vegetarišką hamburgerį, kur mėsa pakeičiama kuo nors. Daug tokių receptų vaikšto internete. Absoliučiai nesigailiu, kad pabandžiau, nes buvo skanu (prisiekiu savo visais rūbais) žiauriai. Ir sveikiau, negu faršas su šūdais iš Iki. Ir netgi pagalvojau, kad čia yra cool receptas, nes jis pigus! Ir kadangi persivalgoma nuo praktiškai vieno hamburgerio, tai iš mano kiekio gali pavalgyti 8 žmonės! Nerealu!

Read More

Aš taip ilgai nepadariau jokio įrašo dėl to, kad mąsčiau, kas svarbiau - ar mokėti gražiai pasidažyti akis, ar iškepti kiaušinienę? Tokia egzistencinė mintis (ir dar pora kitokių) mane apėmė, nes aš kepiau kiaušinienę, ir man neišėjo, po to dariau makaronus su grybų padažu, kurie man irgi neišėjo, po to dar neišėjo apkepint vištienos gražiai rudai makaronų salotoms, kurios apskritai gavosi be skonio (vienintelis skonis salotose buvo žuvis adata - ančiuvis, bet čia dėl to, kad ančiuvis visada jau turės stiprų skonį, nes tokia jo lemtis). Mano vaikinas kažkada pasakė man, kad aš nemoku iškept kažko ten paprasto, bet moku padaryti tailandietišką vištieną (kurios iš tikrųjų dabar jau turbūt irgi nebemokėčiau padaryti). Atrodo, kad mano smegenys po truputį ištekinėja (čia ne nuo žodžio ištekėti aka ženytis, o nuo žodžio ištekėti kaip skystymui, kaip dar neiškeptai kiaušinienei) man pro vieną ausį, nes ją man kaip tik skauda. Tas skausmas dar ir susijungia su gerklės ir nosies giluma kažkaip.

Pereinant prie reikalo, tai studentai, grįžę į Vilnių, jau tapo ubagais (čia aš apie save). Man verkiant reikia naujų rūbų, dažų ir į solerkę. Bet aš neverkiu, o žiūriu į sriubos bliūdą ir bandau jame įžvelgti viltį. Lęšiai - tai mano vilties daržovė (nors gal jie esą grūdai).

Read More

Kaip iš pavadinimo turbūt nusprendėte, mano anglų kalba tiesiog pavydėtina. Tai tikrai to nepaneigsiu - mano anglų kalbos žinios ir tarimas tikrai pavydėtini.

Studentai jau grįžo į Vilnių, aš irgi grįžau į Vilnių, nors ir mieliau grįžčiau į Ameriką (nors joje ir nebuvau). Prasidėjo amžinos dilemos: tūsinti ar mokytis, eiti į paskaitas ar išgerti su draugais, pirkti džinsus ir mėnesį valgyt miltus ar pirkti maisto ir vaikščiot su tais pačiais iš praeitų metų etc. Prisipažinsiu, mane taip pat dažnai apninka šios dilemos. Nors ne, meluoju. Aš taip darau: išleidžiu visus pinigus, o po to nežinau, kaip išgyvenu.

Šių mokslo metų pradžioje studentus norėčiau pradžiuginti cool pievagrybių sriuba, kitokiu jos variantu negu mano aprašytasis anksčiau kažkada.

Read More