Lęšiai anksčiau man sukeldavo didingus jausmus, bet dabar aš pasimečiau, nes pasaulyje plinta paleolito trendai, kurie teigia, jog grūdai čiulpia, o baltymai, mėsa ir daržovės valdo. Čia man kaip antausis iš maisto pasaulio, nes aš iki šiol galvojau, kad valgyti visokius ten grūdus yra puiku, o pasirodo, jie yra jūrų kiaulyčių ir lopinių maistas, nes šiuo metu tikrieji išmanėliai drasko steikus kaip Soliutrė gyventojai. Kadangi aš mėsos geros gauti negaliu (nes neturiu kontaktų :D), nusprendžiau likti prie grūdų ir apsimesti nepriklausoma, neįtakojama visokių ten dietų madų. Šiaip grūdai ir kitas paukščių pašaras pigus, jo daug, jis įdomus, lengva jį pagaminti (išskyrus risotto, bet man šis ir nepatinka) ir šiaip jis apsprendžia visą mano cool idėją. Nuliūdinsiu jus, bet niekada nebus tokio recepto “Cool steikas”, nes už steiką galima nusipirkti gerą staniką arba nueit į solerkę septynis kartus. Aš nesu prieš steiką, jeigu ką. Bet geriau turbūt jį valgyti kur nors mieste.

Read More

Panaudojau žodį “vargšams” pavadinime, nes tikiuosi, kad jis sugeneruos man daugiau lankytojų srauto.

Šis patiekalas virtuvėje prilimpa dėl tokių priežasčių:

1) nes jis cool, t. y. pigus

2) nes jis universalus, t. y. aš jį valgiau su makaronais, bet jis derėtų ir prie kokios nors gurmaniškos duonos, vištienos kepsnio be nieko, skrudintų bulvių ir pan. Jis šiek tiek primena maklę, kurią aš gaminau anksčiau, bet yra subtilesnis ir labiau užneša į Europos pietų virtuvę, gal Italijos sakyčiau

3) nes jį lengva padaryti ir iš tokio kiekio, kurį pateiksiu, keturi žmonės gali pasprogti nuo persivalgymo. Taip pat ragù gali stovėti šaldytuve porą dienų ir nieko jam neatsitiks. Vienintelis dalykas, kuris gali įvykti - jums atsibos jį valgyti

4) nes lęšius būtina yra inkorporuoti į savo dietą. Žiemą, kai visos daržovės pardėse būna nudažytos ir be skonio, lęšiai man jas atstoja. Taip pat jie yra labai sveiki, nors nežinau kuo, nes nesigilinu į visokius angliavandenius. Visada pravartu jų turėti spintelėje, kaip ir pravartu visada turėti juodą suknelę (pravarčiausia aišku turėti milijoną rūbų apskritai).

Read More

Aš taip ilgai nepadariau jokio įrašo dėl to, kad mąsčiau, kas svarbiau - ar mokėti gražiai pasidažyti akis, ar iškepti kiaušinienę? Tokia egzistencinė mintis (ir dar pora kitokių) mane apėmė, nes aš kepiau kiaušinienę, ir man neišėjo, po to dariau makaronus su grybų padažu, kurie man irgi neišėjo, po to dar neišėjo apkepint vištienos gražiai rudai makaronų salotoms, kurios apskritai gavosi be skonio (vienintelis skonis salotose buvo žuvis adata - ančiuvis, bet čia dėl to, kad ančiuvis visada jau turės stiprų skonį, nes tokia jo lemtis). Mano vaikinas kažkada pasakė man, kad aš nemoku iškept kažko ten paprasto, bet moku padaryti tailandietišką vištieną (kurios iš tikrųjų dabar jau turbūt irgi nebemokėčiau padaryti). Atrodo, kad mano smegenys po truputį ištekinėja (čia ne nuo žodžio ištekėti aka ženytis, o nuo žodžio ištekėti kaip skystymui, kaip dar neiškeptai kiaušinienei) man pro vieną ausį, nes ją man kaip tik skauda. Tas skausmas dar ir susijungia su gerklės ir nosies giluma kažkaip.

Pereinant prie reikalo, tai studentai, grįžę į Vilnių, jau tapo ubagais (čia aš apie save). Man verkiant reikia naujų rūbų, dažų ir į solerkę. Bet aš neverkiu, o žiūriu į sriubos bliūdą ir bandau jame įžvelgti viltį. Lęšiai - tai mano vilties daržovė (nors gal jie esą grūdai).

Read More

Šios salotos (o gal reikia įvardyti kaip mišrainę) tinka vegetarams, veganams, kitiems durniams… Bet kadangi nieko gero pradėti naują blogo įrašą pykstant ant visų, tai galiu pasakyti, kad šios salotos patiko namie esančioms moterims (komentarai: “Labai sveika”, “Nu geras, kaip čia sugalvojai tokį derinį?”, “O kai aš neseniai dariau su lęšiais, tai niekas nevalgė…”), bet ne vyrui, t. y. mano broliui (tik nepagalvokit, kad neturiu berno - aišku, turiu, tik jis ne Kaune gyvena. Ta prasme mūsų santykiai nėra per atstumą - tiesiog aš vasarą dirbu Kaune). Ir čia aš išvedžiau vėlgi tą paralelę su drabužiais - aš pirkau kaip tik suknelę, kurios iš pirmo žvilgsnio nepavadintum labai gražia, nes ji atrodo beformė (kaip ir šios salotos atrodo kažkokios nedadarytos iš pirmo užmanymo), bet kai aš ją užsidedu, aš suteikiu jai formą ir tada visi manęs nori (kaip ir šios salotos - kai įsidedi jas į burną, iškart supranti, kad čia geras daiktas).

Deja, visi namie galvoja, kad tai mano kūryba. Deja vėl, bet aš triochala esu, bet (ir vėl jau antrą kartą šiame sakinyje) namie neprisipažinau, kad čia ne aš sugalvojau. Deja (x3), internete turiu atskleisti šių salotų kūrėjo tapatybę - tai Kitchen Konfidante (visi mes iš dalies juk einame link konfidancijos virtuvėje).

Read More

Fui, koks nevykęs pavadinimas. Bet jis pasako visą šios daržovių maklės esmę. Šiaip jinai netgi sakyčiau iš cool serijos, nes pigi, ingridientai pažįstami ir dažnai net guli nenaudojami, nes būna per daug atsibode. Pvz. bulvės. Mane vemt verčia nuo bulvių. Tačiau šiame recepte jos gerai įsikomponuoja ir manęs nenervina. Dar ši maklė gera tuo, kad ji yra kaip pradinis atskaitos taškas visokiems papildiniams. Aš jau norėčiau kitą kartą ją gaminti su kalafioru, kuris čia turėtų labai gerai tikti. Jeigu namuose auginate daug vyrų, galite jiems į šią maklę įdėti mėsos (kaip pasakė bevalgantis partneris - galkų) ir jie bus jums dėkingi visą gyvenimą. Aš net pati norėčiau šitą košę išbandyt su vištiena, tik bijau, kad būtų per daug sotu.

Read More